RUSIJOS SĄJUNGININKAI PAŠLOVINO NACIZMĄ
Rusija neseniai atšventė „pasieniečio dieną“. Ir, kaip visada, pralinksmino. Šalies, kuri nuolat kaukia, kad nugalėjo fašizmą, artimiausiai sąjungininkai pastatė ir atidengė paminklą Adolfo Hitlerio parankiniui.
Kuo kažin prapliuptų į Lietuvos pusę Rusija, jei savo Liepos 6 dienos proga mes imtume ir atidengtume paminklą Antanui Impulevičiui, nacių kolaborantui ir žydšaudžiui, pasižymėjusiam Minske bei Klecke?
Birželio 28 dieną Rusija, kartu su savo artimiausiaisis satelitais (jų ne tiek ir daug) šventė „pasieniečio dieną“. Laikraštyje «Комсомольская правда» („Komjaunimo tiesa“) ta proga skelbiamas Michailo Zabelino straipsnis «В центре Еревана открыт памятник пособнику Гитлера, осужденному советским судом» („Jerevano centre atidengtas paminklas Hitlerio parankiniui, kuris buvo nuteistas dar soveitinio teismo“, - rus.).
Kaip nurodo apžvalgininkas, šventė buvo švenčiama ne tik gaištančios imperijos metropolijos centre, bet ir tolimuose kampeliuose. T.y. - pasienio užkardose. Mat Armėnijos, kurios aerodromų pakilimo takai buvo naudojami bombarduojant Gruziją, sienas su Turkija ir Iranu ir šiandien saugo žaliosios rusų pasieniečių beretės.
„Гарегин Нжде“ (tikras vardas – Garegin Ter-Arutiunian) – 1886 metais gimęs revoliucionierius teroristas. 1921 metais, anot azerbaidžanietiškų šaltinių, pasižymėjo žvėriškai etniškai valant nuo azerbaidžaniečių Vedibasaro vietoves. Po dešimtmečio veikėjas persikelia į Europą ir čia įkuria nacistinę organizaciją «Цегакрон» („Cekagron“, - rus.). Pastarosios tikslas – sujungti visas „Didžiosios Armėnijos“ žemes – iš esmės ta pati nacių Lebensraum teorija.
1942 metais šis veikėjas nusibeldžia į Berlyną ir asmeniškai paliudija savo ištikimybę fiureriui Adolfui Hitleriui. Vėliau, išvien su generolu Drastamatu Kanajanu, steigia Armėnų SS legioną. Kažin ar jo santykiai su nacių režimu tolimesni, negu kokio Stepano Banderos, kurį šiandien taip entuziastingai mini Krymo okupaciją šlovinanti prokremliška šutvė.
Maža to, 1944 metais ponas, kuriam Kremliaus artimiausi sąjungininkai stato paminklus, „Gagerinas Nžde“ persiropščia į Bulgariją – čia jį suima ir atiduoda sovietiniam teismui. 1955 metais jis miršta Vladimiro kalėjime, neišsėdėjęs gautų 25 metų. Šiandien oficiali Rusijos sąjungininkė Armėnija minimą personą oficialiai šlovina. Jos vardu vadinamos aikštės, netgi kaldinamos monetos. Kuriami net šlovinantys filmai, dalyvaujant Rusijos kino pažiboms, kas užkardoma tik įsikišus ne kokiam JAV valstybės departamentui, o pašiurpusiems rusų karo veteranams. Oficialios Rusijos Federacijos struktūros švilpauja į dangų, nes, išskyrus Abchaziją, Pietų Osetiją, Transnistriją, kokią nors papirktą Afrikos šalį ir Armėniją – nebėra sąjungininkų.
Todėl Rusija tik saikingai išreiškia nuomonę, kai nacių draugui atidengiamas paminklas Jerevano centre – ties vyriausybiniais pastatais. „Iskanderais“ (raketos tokios, kurių yra ir Karaliaučiaus srityje) ir Žirinovskio kumščiais negrasinama.
Rusija labai rūpinasi, jei kokia Lietuva ar Latvija reformuoja savo švietimą ir dalį dalykų verčia mokytis lietuviškai net ir kitų etninių bendrijų moksleivius. Savo parankinių atžvilgiu politika kitokia.
Dar 2015 metų gruodžio mėnesį strateginių tyrimų institutas „Eurazija“ surengė spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo ekspertė Tatjana Borzova. Ši ponia labai būdingai pavirkavo, kad už Rusijos ribų gyvena 25 milijonai rusakalbių, kurie laikomi tautinėmis mažumomis (normalūs žmonės vadintų etninėmis bendrijomis) ir juos reikia labai ginti nuo diskriminacijos, nes visi tik ir skriaudžia. Tik štai net ir šioje srityje, ne tik nacių šlovinimo toleravime, savo deficitinei sąjungininkei Armėnijai yra mamytė Rusija labai atlaidi. Kaip papasakojo ta pati pati ekspertė T. Borzova, būtent Rusijos sąjungininkė Armėnija vienintelė visiškai netoleruoja kitakalbių valdiškų mokyklų. Mėginimas net užsiminti apie galimybę pradinį išsilavinimą gauti kita kalba susilaukia aršios reakcijos. Per 12 metų iš šalies išvažiavo 64 proc. ten gyvenusių rusakalbių (daugiau nei iš bet kurios kitos vadinamosios Nepriklausomų valstybių sandraugos šalies). Iš 1410 valdžios išlaikomos mokyklos rusiška yra 1 (viena). Tai kaimo mokykla, kurią mokymo priemonėmis aprūpina Rusijos diplomatija. Tiesa, dar yra apie keturias dešimtis privačių mokyklų, kur esama klasių rusų kalba. Atranką į jas kontroliuoja, kiek man žinoma, Armėnijos švietimo ministerija.
Bet tiek to jau tas švietimas. Komiška, propagandos prasme, tai, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija (Mašenka) Zacharova formaliai išreiškė nuostabą dėl paminklo naciui atidengimo fakto ir tiek. Nei caras Vova, nei užsienio reikalų ministras Lavrovas nepasisakė.
P.s. Be abejo, pasisakymas šis mano irgi subjektyvus ir reiškia tik subjektyvią nuomonę, kad kaimynas (Rusija) yra neadekvatus.
